2009 m. vasario 9 d. Vilniuje, Vyskupų Konferencijos sekretoriate, įvyko Lietuvos Caritas inicijuotas susitikimas su Bažnyčios, švietimo ir socialinių įstaigų atstovais, kuriame buvo aptarta katalikiškosios visuomenės ir jos struktūrų pozicija krizės laikotarpiu Lietuvoje.

Pasitarime dalyvavo LVK generalinis sekretorius mons. Gintaras Grušas, jo pavaduotojas kun. Ričardas Doveika, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. Žydrūnas Vabuolas, Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, LVK komiteto „Justitia et pax” („Teisingumas ir taika”) nariai, LKMA, VDU, SEKI (Socialinės ekonomikos instituto) atstovai.

Susitikime buvo svarstoma, kaip bažnytinės organizacijos drauge su socialiniais partneriais turėtų elgtis Lietuvą ir visą pasaulį apėmusios ekonominės krizės akivaizdoje, kaip, panaudodamos savo turimą įtaką, galėtų koreguoti valdžios sprendimus ir, vadovaudamosi Bažnyčios socialiniu mokymu, tiesiogiai padėti labiausiai sunkmečio paliestiems visuomenės nariams.

LKMA akademikas Paulius Subačius pabrėžė, jog tikėtina, kad ekonominė krizė Lietuvoje labiausiai palies viduriniojo sluoksnio atstovus. Netekus darbo ar sumažinus atlyginimus, šie žmonės nebus pajėgūs išlaikyti šeimas ar sumokėti paskolų įmokas bankams.

Caritas struktūros, pasak Vilniaus arkivyskupijos Caritas direktoriaus Lino Kukuraičio, didžiausią kompetenciją turi dirbant su pažeidžiamiausio visuomenės sluoksnio žmonėmis. Parapijų Caritas centrai, vykdydami veiklą atokiausiuose Lietuvos regionuose, geriausiai mato paprastų žmonių situaciją. Tačiau tikėtina, jog pagalbos reikalingų žmonių daugės ne tik Lietuvos regionuose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Būtent čia yra didžiausia koncentracija įsipareigojimų bankams nepajėgių vykdyti žmonių.

Be planų vienyti visuomenę, bandyti atkurti bendrybės ir pagalbos šalia esančiam idėją, Bažnyčios ir socialinių įstaigų atstovai pateikė konkrečius pasiūlymus.

Socialinės ekonomikos instituto (SEKI) direktorius Vytautas Salinis priminė Vakaruose jau seniai veikiantį Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuris palengvintų daugelio žmonių įsiskolinimo bankams naštą. SEKI direktorius taip pat pabrėžė, jog šioje situacijoje itin pagelbėtų konsultantai, kurie kelias valandas per savaitę nemokamai konsultuotų skaudžiai krizės paliestus asmenis.

„Visuomenei reikia telkiančio asmens, o Bažnyčia būtent tas „asmuo“ ir galėtų būti“, – pastebėjo Vyskupų Konferencijos sekretoriaus pavaduotojas teol. lic. Ričardas Doveika. Pasak kunigo, žmonėms turėtų atsiverti vienuolynai, kompleksiškai veikti klebonai ir parapijose dirbančios socialinės įstaigos.

Tačiau kun. teol. lic. Žydrūnas Vabuolas, remdamasis Bažnyčios socialiniu mokymu pabrėžė, jog vis dėlto Bažnyčios uždavinys nėra išspręsti žmonių problemas. „Bažnyčia turėtų palaikyti žmogų, paskatinti spręsti problemas, bet ne visa tai padaryti už jį“, – kalbėjo kun. Žydrūnas Vabuolas.

Susirinkimo pabaigoje visi dalyviai pripažino, kad šiuo sudėtingu momentu svarbiausia burti bendruomenes, skleisti pagalbos artimui idėją, o Bažnyčia ir Caritas, turėdami tiesioginį priėjimą prie labiausiai pagalbos reikalingų žmonių, šį uždavinį galėtų nesunkiai išspręsti. Nutarta konkrečius pasiūlymus, kaip tą padaryti, Vyskupų Konferencijai pateikti dar š.m. vasario 20 dieną. Sukūrus bendrą veiklos strategiją krizės metu, ketinama kreiptis ir į Vyriausybę.

Lietuvos Caritas informacija
www.caritas.lt  

Papildomos informacijos teirautis
Kun. Robertas Grigas
Lietuvos Caritas gen. direktorius
Tel. 8-37 205427
caritas@lcn.lt